Category Posts Navigation

Pirmasis šviesoforas, pirmosios vairuotojų teisės

Posted by timuras

Lėtai, su dideliu vargu manipuliuodamas diržų sistema policininkas paeiliui „atidarinėdavo” raudoną arba žalią šviesą. Šia technikos naujove londoniečiai naudojosi kelerius metus, kol išrastasis šviesoforas nesusprogo.

Kai kuriose stambiausių carinės Rusijos miestų — Maskvos ir Peterburgo —sankryžose taip pat buvo įrengti tų laikų „šviesoforai”, kurie šiandieninius beveik niekuo nebuvo panašūs, o labiau priminė fanerinį laikrodį raudonai ir žaliai nudažytu „ciferblatu”. Kai eismo reguliuotojas nustatydavo rodyklę žaliąją skritulio pusę, tai reikšdavo, kad kelias laisvas, galima važiuoti.

Pirmieji elektriniai šviesoforai pasirodė 1919 metais Niujorke ir Čikagoje, o 1924 m. — Europoje. Šie šviesoforai irgi turėjo tik du signalus — raudoną ir žalią šviesą, o apie jos pasikeitimą perspėdavo policininko švilpukas. 1929 metais Los Andžele, 1930 m. Mančesteryje įrengti pirmieji šviesoforai pėstiesiems. 1930 metais šviesofore atsiranda trečioji — geltona spalva.

pirmasis-sviesoforasTarybų Sąjungoje 1929 metais buvo naudojami nesudėtingos konstrukcijos gatvių semaforai: neaukštas stovas su pasukama strėle. 1930 metais Maskvoje ir Leningrade įrengti pirmieji elektriniai šviesoforai.

Įdomu kitkas — jau automobilių epochos apyaušryje įmonės bijojo skriejančio automobilio. Net sportininkams lenktynių metu nebuvo leidžiama važiuoti greičiau už „paprastus mirtinguosius”. 1894 metų birželio mėnesį, kai Prancūzijoje įvyko pirmosios automobilių lenktynės, policija kategoriškai pareikalavo sumažinti didžiausią judėjimo greitį nuo 17 iki 12,5 kilometro per valandą.

1899 metų rugsėjo mėn. Niujorke automobilio katastrofoje žuvo žmogus, nekilnojamo turto agentas Herbertas Blisas — pirmoji automobilio auka pasaulyje.

Tie, kurie pažeidžia dabartines eismo taisykles ir kuriuos policija suranda pagal automobilio numerio skaičių ir raides, vargu ar žino, kad šias metalines lenteles sugalvojo patys automobilistai.

Praėjusio amžiaus pabaigoje pirmųjų automobilių savininkai, didžiuodamiesi modernišku daiktu, sumanė juos ženklinti skiriamaisiais užrašais. Pirmasis automobilis su užrašu pasirodė 1901 metais Berlyno gatvėse. Prie jo pritvirtintoje lentelėje buvo parašyta „JA-1″. Toks buvo pirmasis pasaulyje automobilio ženklas. Mada numeruoti automobilius paplito labai greitai, bet niekas nesusimąstė, kodėl šios mados pradininkas komersantas Rudolfas Hercogas savo automobilį paženklino būtent šiomis raidėmis ir šiuo skaičiumi. Tik vėliau istorikams pavyko nustatyti, kad raidės JA — mylimos žmonos Johanos Anker inicialai, o skaičiumi „1″ komersantas nusprendęs įamžinti savo meilę žmonai — pirmąją ir vienintelę.

Automobilio vairuotojo teisių, kaip ir paties automobilio, gimtinė — Vokietija. Vos pasirodžius pirmiesiems automobiliams, prie jų vairo galėjo sėsti visi, kas turėjo pakankamai lėšų šiam nepigiam madingam daiktui įsigyti. Norėdamas apsaugoti pasaulį nuo automobilio avarijų vienas vokiečių žurnalas pasiūlė policijai patikrinti, ar savininkai moka vairuoti automobilius. Pirmosios vairuotojo teisės buvo išduotos 1910 metais. Dabar jos yra svarbiausias bet kurios šalies automobilio vairuotojo dokumentas, o kai kuriose valstybėse ji privalo turėti net arklių transporto savininkai, dviratininkai. Meksikoje vairuotojų teises turi net asilui ir mulų šeimininkai.

Brangiai superkame automobilius Vilniuje, Kaune ir likusioje Lietuvoje.

Šaltiniai:

Paslaugos:

Comments are closed.